įtampa

į́tampa sf. (1) DŽ, į̃tampa (1) Š, įtampà (3^a) FT 1. įtempimas, intensyvumas: Visuotinė įtampa aprėpė dieną ir naktį dirbantį kraštą rš. Prie visų kampų stovi žibintai, dega pilna įtampa rš. Jis nuostabiai meistriškai grieždavo sunkiausius dalykus, didžiausios įtampos kūrinius rš. Jei nebūtų įtampos stovio tarp priešybių, gyvenime viešpatautų abejingumas, stagnacija rš. Esu siuvėjas, dirbau naktimis, gal iš tos didelės įtampõs ėmė akis skaudėti P.Aviž(VšR). Iš kūno mankštos dar yra žinoma raumenų įtampa ir jų atleidimas Vd. Dar truputis įtampos, ir nelaimingieji prieplaukoje Vr. Nurodomi dar du kokybių dvejetai: įtampa – atomazga, susijaudinimas – nusiraminimas sp. 2. tech. voltažas: Elektros įtampa labai didelė (daug voltų) DŽ. Žiedui sukantis magnetiniame lauke, kiekvienos apvijos galuose indukcijos keliu atsiranda elektros įtampa EncIX519. Kur nėra įtampos, nėra ir srovės rš. Aukštos įtampos įrengimai pavojingi rš. Elektronai gaunami, pavyzdžiui, elektrinėm įtampom, didesnėm negu 1 milijonas voltų sp. Negalima vandens pilti ant aukštos įtampos elektros laidų rš. Faradiejaus laikais vienintelė didesnės įtampos elektros srovės versmė buvo vadinamieji elementai rš. 3. fiz. spaudimo, tempimo ir kt. dydis kuriam nors ploto vienetui: Jėgų į́tampa DŽ. Kaitinimo į́tampa DŽ.